Kai kuriame porą, šeimą, draugystę, įmonę, pradedame naują profesiją ar projektą mes esame pilni entuziazmo, planų, idėjų. Pradžia paprastai būna nuostabi, žadanti. Tačiau po kurio laiko pastebime, kad viskas pradeda keistis, pradžioje po truputį, paskui vis daugiau. Meilės, džiaugsmo dažnai mažėja, gyvenimas staiga tampa sudėtingas. Arba susergame, turime problemų darbe, su vaikais, tėvais ar psichologonių problemų ir visa tai veikia mūsų gyvenimo, santykių kokybę. Ir mes galime savęs klausti kodėl, juk viską darau gerai?
Atsakymas į tai susideda iš daugybės faktorių ir vienas aspektas susijęs su tuo, kad šeimoje, poroje, draugystėje, projekte mes nesame vieni! Tai reiškia, kad mes esame veikiami mūsų tėvų, protėvių per tai, ką jie padarė, nepadarė ar vengė padaryti. Tai gali būti mirę protėviai, kurių mes net nepažinojome. Ir savo gyvenime labai sunku pastebėti, kad mes esame veikiami praeities įvykų, kurie mus pasiekia iš tolimų kartų.